Plautuvė - vienas iš trijų kertinių akmenų, be kurios, kaip ir be viryklės ar šaldytuvo, virtuvėje niekaip neišsiverstume. Statistikos duomenimis, apie 60 procentų visų darbų virtuvėje atliekami naudojantis plautuve. Joje indai vėl tampa švarūs, atitirpinami šaldyti produktai, pilamas vanduo valgiui gaminti... Todėl ketindami pakeisti šį ypatingos svarbos daiktą virtuvėje nauju, sugaiškite šiek tiek laiko ir pamąstykite: kokios būtent plautuvės reikia jums? Viengubos, o gal dvigubos, kurioje vietoje turėtų būti tvirtinamas vandens maišytuvas, ar reikalinga bus džiovyklė bei kiti naudingi priedai.
FORMOS IR KONSTRUKCIJOS
Pamirškite sovietines emaliuotas plautuves, forma primenančias kubilą. Šiuolaikinės plautuvės būna visokios: apvalios ir stačiakampės, kampinės, viengubos, pusantrinės ir dvigubos, su padėklu (džiovykle) ir be jo.
Klasikinėmis laikomos stačiakampės arba kvadratinės plautuvės. Tokia forma leidžia į virtuvės baldus įmontuoti maksimalaus tūrio plautuves. To paties tūrio apvalios plautuvės visada bus truputį didesnės.
Dabar, daugelio virtuvės baldais prekiaujančių firmų teigimu, populiariausios kampinės plautuvės - neretai dvigubos, išdėstytos vienoje linijoje arba 45 laipsnių kampu. Tačiau vis daugiau gerbėjų randa plautuvės, kurias sudaro dvi skirtingų formų kameros - pavyzdžiui, stačiakampė ir trikampė, apskrita ir ovali (vadinamosios „inksto“ formos).
Be formos ir dydžio, labai svarbus plautuvės gylis. Jeigu ji bus pernelyg gyli, dirbti nebus patogu, nes reikės pasilenkti. Optimaliu laikomas plautuvių gylis - 160-200 mm.
Padėklas, arba džiovykle - itin funkcionali virtuvės plautuvės dalis, todėl labai svarbi. Tai savotiškas stalviršio pratęsimas, ant kurio galima pastatyti ir karštą keptuvę ar puodą, nešvarius arba priešingai - ką tik išplautus indus, dėti plaunamus vaisius ir daržoves, ir t.t., ir pan. (Tik atkreipkite dėmesį, kurioje plautuvės pusėje džiovyklė įtaisyta, kad būtų patogu montuoti ir dirbti).
Galima pasirinkti plautuvę su viena arba su dviem džiovyklėmis.
MONTAVIMO GALIMYBĖS
Visos virtuvės plautuvės skirstomos į uždedamas ir įleidžiamas - t.y. įmontuojamas į baldus. Pirmosios montuojamos ant specialių atskirai statomų spintelių be stalviršio. Įmontuojamosios plautuvės įleidžiamos į stalviršį prieš tai jame išpjovus atitinkamo dydžio angą ir pritvirtinama specialiais kronšteinais arba prievaržomis, varžtais prisukamais prie stalviršio iš vidinės pusės.
Antrasis montavimo būdas patogus tuo, kad plautuvę galima įtaisyti ne tik stalviršio lygio, bet ir žemiau arba aukščiau jo.
Nepriklausomai nuo montavimo būdo, yra vienas būtinas dalykas - tai visų sujungimų hermetizavimas.
Montuojant ir eksploatuojant įleidžiamas plautuves gali kilti nepatogumų su komunikacijomis: kad jas pasiekti, reikia lįsti po stalviršiu arba jį apversti. Todėl neperseniausiai buvo pradėtas naudoti visiškai naujas įmontuojamųjų plautuvių tvirtinimo būdas: prie stalviršio pritvirtinami specialūs spaustukai, o plautuvė į juos tiesiog įspraudžiama.
MEDŽIAGOS
Labiausiai paplitusi medžiaga, iš kurios dabar gaminamos jei ne visos, tai beveik visos virtuvės plautuvės, yra chromo-nikeliu padengtas nerūdijantis plienas. Ir ne veltui: tokios plautuvės higieniškos, atsparios rūdims, chemiškai agresyviems plovikliams, aukštoms temperatūroms, rūgštims, šarmams ir smūgiams, nemagnetiškos. Tiesa, tokios plautuvės gana triukšmingos, todėl kai kurie modeliai specialiai padengiami garsą sugeriančiomis medžiagomis (po kriaukle tiesiog klijuojamas minkštas pamušalas.
Jeigu ant arba greta plieninės plautuvės stovi koks nors elektros prietaisas, plautuvę būtina įžeminti.
Plautuvių paviršiaus faktūra gali būti labai įvairi: blizgi, matinė, su išgraviruotu reljefiniu raštu...
Plieninių emaliuotų plautuvių pagrindas yra štampuotas plienas. Emalis itin atsparus korozijai ir, kaip ir nerūdijantis plienas, didvyriškai pakenčia net stipriausius valiklius. Be to, turi vieną nemenką pranašumą: emaliuotos plautuvės gali būti pačių įvairiausių atspalvių.
Deja, turi tokios plautuvės ir trūkumą - jų danga ne iš patvariųjų. Bet koks į plautuvę įkritęs sunkesnis daiktas gali emalį nuskelti ir ne tik sugadinti vaizdą, bet ir atverti kelią rūdims.
Keraminės emaliuotos plautuvės gaminamos iš porceliano ir laikomos geresnėmis už fajanso. Paslaptis glūdi tame, kad porcelianas ne toks poringas. Be to, jame yra mineralinių priedų, kurie, paveikti aukštų temperatūrų, virsta į stiklą panašia mase. O ji savo ruožtu atspari agresyviam poveikiui. Deja, nors ši danga labai kieta, ji taip pat ir trapi. Todėl keraminės plautuvės laikomos patvariomis, atspariomis aukštoms temperatūroms, subraižymams, nekeičiančiomis spalvos net per ilgą eksploatacijos laiką, tačiau negalima paneigti ir to, kad jos sunkios, jautrios smūgiams ir pernelyg kietos - tiksliai jas sumontuoti labai sunku.
Emaliuotos ketaus plautuvės jau beveik visiškai užleido vietą virtuvėje savo jaunesnėms kolegėms. O gaila, juk jos patikimos ir palyginti pigios.
Jeigu vis dėlto nusprendėte pirkti tokią plautuvę (ir radote, kur), atkreipkite dėmesį į jos paviršių. Gera ta plautuvė, kurios paviršių dengiantis emalis yra lygus, pro jį nepersišviečia metalas.
Be to, tokią plautuvę teks saugoti. Emaliuotam ketui kenkia jūros druska, abrazyviniai plovikliai, smėlis ir pan., ant jo negalima mesti stalo įrankių, metalinių indų. Tačiau tinkamai prižiūrima emaliuoto keto plautuvė tarnaus jums šimtą metų.
Plautuvės iš kompozitinių medžiagų gaminamos iš užpildo (granito masės, kvarco smėlio, stiklo pluošto) ir rišančios medžiagos polimero (akrilo). Tokios plautuvės turi aibę pranašumų: gamintojai nepaliauja kalbėti apie jų estetiškumą, ekologiškumą ir patikimumą. Išlaiko temperatūrą iki 280 laipsnių karštį, plautuves lengva valyti, nes prie jų nelimpa riebalai, jos ne taip greitai nusidėvi ir nejautrios smūgiams, sugeria krentančio vandens garsą (nes sienelės beveik centimetro storio), nebijo agresyvių medžiagų poveikio.
Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad stebuklingosios plautuvių iš kompozitinių medžiagų savybės nėra universalios ir priklauso nuo kiekvienos iš tų medžiagų kiekio. Pavyzdžiui, kuo didesnė granito dalis, tuo plautuvė tvirtesnė ir patvaresnė, ne taip greitai nusidėvi; kuo daugiau sudėtyje polimero, tuo plautuvė atsparesnė smūgiams, tačiau jautresnė įbrėžimams.
PAPILDOMA ĮRANGA
Plautuves dabar galima įsigyti su įvairiausiais papildomais naudingais prietaisais. Tai gali būti automatinis vandens nutekėjimo angos kamštis (valdomas ant maišytuvo įtaisytu ratuku), išvaduojantis nuo būtinybės kišti ranką iki alkūnės į nelabai švarų vandenį.
Dar vienas malonus priedas - kartu su plautuve montuojamas muilo dozatorius, labai palengvinsiantis kiekvienos šeimininkės gyvenimą. Dozatorius tvirtinamas prie plautuvės paviršiaus stacionariai, į jį dedamas keičiamas konteineris su skystu muilu. Tai sutaupo vietos, plautuvė neapkraunama muilinėmis ir panašiais daiktais.
Gamintojai, žinantys, kiek šeimininkėms virtuvėje reikia visokių smulkmenų, kasmet vis labiau plečia savo pasiūlą. Dabar kartu su plautuve galima įsigyti ir pjaustymo lentą, plastikinius arba metalinius krepšius vaisiams bei daržovėms plauti, džiovykles indams, metalinius arba plastiko įdėklus į plautuves, labai tinkančius plauti vaisius, daržoves, atitirpyti šaldytą mėsą, maisto atliekų smulkintuvą - ir tai dar tik pradžia.
Pamirškite sovietines emaliuotas plautuves, forma primenančias kubilą. Šiuolaikinės plautuvės būna visokios: apvalios ir stačiakampės, kampinės, viengubos, pusantrinės ir dvigubos, su padėklu (džiovykle) ir be jo.
Klasikinėmis laikomos stačiakampės arba kvadratinės plautuvės. Tokia forma leidžia į virtuvės baldus įmontuoti maksimalaus tūrio plautuves. To paties tūrio apvalios plautuvės visada bus truputį didesnės.
Dabar, daugelio virtuvės baldais prekiaujančių firmų teigimu, populiariausios kampinės plautuvės - neretai dvigubos, išdėstytos vienoje linijoje arba 45 laipsnių kampu. Tačiau vis daugiau gerbėjų randa plautuvės, kurias sudaro dvi skirtingų formų kameros - pavyzdžiui, stačiakampė ir trikampė, apskrita ir ovali (vadinamosios „inksto“ formos).
Be formos ir dydžio, labai svarbus plautuvės gylis. Jeigu ji bus pernelyg gyli, dirbti nebus patogu, nes reikės pasilenkti. Optimaliu laikomas plautuvių gylis - 160-200 mm.
Padėklas, arba džiovykle - itin funkcionali virtuvės plautuvės dalis, todėl labai svarbi. Tai savotiškas stalviršio pratęsimas, ant kurio galima pastatyti ir karštą keptuvę ar puodą, nešvarius arba priešingai - ką tik išplautus indus, dėti plaunamus vaisius ir daržoves, ir t.t., ir pan. (Tik atkreipkite dėmesį, kurioje plautuvės pusėje džiovyklė įtaisyta, kad būtų patogu montuoti ir dirbti).
Galima pasirinkti plautuvę su viena arba su dviem džiovyklėmis.
MONTAVIMO GALIMYBĖS
Visos virtuvės plautuvės skirstomos į uždedamas ir įleidžiamas - t.y. įmontuojamas į baldus. Pirmosios montuojamos ant specialių atskirai statomų spintelių be stalviršio. Įmontuojamosios plautuvės įleidžiamos į stalviršį prieš tai jame išpjovus atitinkamo dydžio angą ir pritvirtinama specialiais kronšteinais arba prievaržomis, varžtais prisukamais prie stalviršio iš vidinės pusės.
Antrasis montavimo būdas patogus tuo, kad plautuvę galima įtaisyti ne tik stalviršio lygio, bet ir žemiau arba aukščiau jo.
Nepriklausomai nuo montavimo būdo, yra vienas būtinas dalykas - tai visų sujungimų hermetizavimas.
Montuojant ir eksploatuojant įleidžiamas plautuves gali kilti nepatogumų su komunikacijomis: kad jas pasiekti, reikia lįsti po stalviršiu arba jį apversti. Todėl neperseniausiai buvo pradėtas naudoti visiškai naujas įmontuojamųjų plautuvių tvirtinimo būdas: prie stalviršio pritvirtinami specialūs spaustukai, o plautuvė į juos tiesiog įspraudžiama.
MEDŽIAGOS
Labiausiai paplitusi medžiaga, iš kurios dabar gaminamos jei ne visos, tai beveik visos virtuvės plautuvės, yra chromo-nikeliu padengtas nerūdijantis plienas. Ir ne veltui: tokios plautuvės higieniškos, atsparios rūdims, chemiškai agresyviems plovikliams, aukštoms temperatūroms, rūgštims, šarmams ir smūgiams, nemagnetiškos. Tiesa, tokios plautuvės gana triukšmingos, todėl kai kurie modeliai specialiai padengiami garsą sugeriančiomis medžiagomis (po kriaukle tiesiog klijuojamas minkštas pamušalas.
Jeigu ant arba greta plieninės plautuvės stovi koks nors elektros prietaisas, plautuvę būtina įžeminti.
Plautuvių paviršiaus faktūra gali būti labai įvairi: blizgi, matinė, su išgraviruotu reljefiniu raštu...
Plieninių emaliuotų plautuvių pagrindas yra štampuotas plienas. Emalis itin atsparus korozijai ir, kaip ir nerūdijantis plienas, didvyriškai pakenčia net stipriausius valiklius. Be to, turi vieną nemenką pranašumą: emaliuotos plautuvės gali būti pačių įvairiausių atspalvių.
Deja, turi tokios plautuvės ir trūkumą - jų danga ne iš patvariųjų. Bet koks į plautuvę įkritęs sunkesnis daiktas gali emalį nuskelti ir ne tik sugadinti vaizdą, bet ir atverti kelią rūdims.
Keraminės emaliuotos plautuvės gaminamos iš porceliano ir laikomos geresnėmis už fajanso. Paslaptis glūdi tame, kad porcelianas ne toks poringas. Be to, jame yra mineralinių priedų, kurie, paveikti aukštų temperatūrų, virsta į stiklą panašia mase. O ji savo ruožtu atspari agresyviam poveikiui. Deja, nors ši danga labai kieta, ji taip pat ir trapi. Todėl keraminės plautuvės laikomos patvariomis, atspariomis aukštoms temperatūroms, subraižymams, nekeičiančiomis spalvos net per ilgą eksploatacijos laiką, tačiau negalima paneigti ir to, kad jos sunkios, jautrios smūgiams ir pernelyg kietos - tiksliai jas sumontuoti labai sunku.
Emaliuotos ketaus plautuvės jau beveik visiškai užleido vietą virtuvėje savo jaunesnėms kolegėms. O gaila, juk jos patikimos ir palyginti pigios.
Jeigu vis dėlto nusprendėte pirkti tokią plautuvę (ir radote, kur), atkreipkite dėmesį į jos paviršių. Gera ta plautuvė, kurios paviršių dengiantis emalis yra lygus, pro jį nepersišviečia metalas.
Be to, tokią plautuvę teks saugoti. Emaliuotam ketui kenkia jūros druska, abrazyviniai plovikliai, smėlis ir pan., ant jo negalima mesti stalo įrankių, metalinių indų. Tačiau tinkamai prižiūrima emaliuoto keto plautuvė tarnaus jums šimtą metų.
Plautuvės iš kompozitinių medžiagų gaminamos iš užpildo (granito masės, kvarco smėlio, stiklo pluošto) ir rišančios medžiagos polimero (akrilo). Tokios plautuvės turi aibę pranašumų: gamintojai nepaliauja kalbėti apie jų estetiškumą, ekologiškumą ir patikimumą. Išlaiko temperatūrą iki 280 laipsnių karštį, plautuves lengva valyti, nes prie jų nelimpa riebalai, jos ne taip greitai nusidėvi ir nejautrios smūgiams, sugeria krentančio vandens garsą (nes sienelės beveik centimetro storio), nebijo agresyvių medžiagų poveikio.
Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad stebuklingosios plautuvių iš kompozitinių medžiagų savybės nėra universalios ir priklauso nuo kiekvienos iš tų medžiagų kiekio. Pavyzdžiui, kuo didesnė granito dalis, tuo plautuvė tvirtesnė ir patvaresnė, ne taip greitai nusidėvi; kuo daugiau sudėtyje polimero, tuo plautuvė atsparesnė smūgiams, tačiau jautresnė įbrėžimams.
PAPILDOMA ĮRANGA
Plautuves dabar galima įsigyti su įvairiausiais papildomais naudingais prietaisais. Tai gali būti automatinis vandens nutekėjimo angos kamštis (valdomas ant maišytuvo įtaisytu ratuku), išvaduojantis nuo būtinybės kišti ranką iki alkūnės į nelabai švarų vandenį.
Dar vienas malonus priedas - kartu su plautuve montuojamas muilo dozatorius, labai palengvinsiantis kiekvienos šeimininkės gyvenimą. Dozatorius tvirtinamas prie plautuvės paviršiaus stacionariai, į jį dedamas keičiamas konteineris su skystu muilu. Tai sutaupo vietos, plautuvė neapkraunama muilinėmis ir panašiais daiktais.
Gamintojai, žinantys, kiek šeimininkėms virtuvėje reikia visokių smulkmenų, kasmet vis labiau plečia savo pasiūlą. Dabar kartu su plautuve galima įsigyti ir pjaustymo lentą, plastikinius arba metalinius krepšius vaisiams bei daržovėms plauti, džiovykles indams, metalinius arba plastiko įdėklus į plautuves, labai tinkančius plauti vaisius, daržoves, atitirpyti šaldytą mėsą, maisto atliekų smulkintuvą - ir tai dar tik pradžia.