Ar kada pagalvojote, su kuo žodis “verslas” asocijavosi Mesopotamijos laikų pirkliui, viduramžių prekybininkui ar Jungtinėse Amerikos Valstijose dar prieš kelis šimtus metų prerijose karaliavusiam kaubojui? Šiame straipsnyje remdamiesi išlikusiais skirtingų epochų šaltiniais ir pagal juos pastatytais filmais, pabandysime pažvelgti į verslą prieš daugybę metų gyvenusių ir visiškai kitokį požiūrį bei pasaulėžiūrą turėjusių žmonių akimis.
Ar galite įsivaizduoti akmens amžiaus gyvenvietę? Kelios didelės palapinės, kelios mažesnės, viduryje gyvenvietės didelis laužas ar ola, kurioje glaudžiasi visa žmonių gentis. Tai eilinės akmens amžiaus gyvenvietės vaizdas, kurioje taip pat vyko verslas. Šiame amžiuje verslui nebuvo reikalingi nei biuro baldai, nei pinigai, nei kompiuteriai. Viskas prasidėdavo nuo to, kad veikdamas vienas žmogus niekaip negalėtų prasimaitinti. Susimedžioti gyvūną su primityviomis priemonėmis, kaip ietys, nėra lengva. Taigi, jie turėdavo veikti grupėse. Net ir nemažai iki 10 žmonių grupei tekdavo sugaišti nemažai laiko, kol jie grįždavo į gyvenvietę su laimikiu. Medžiokle užsiimdavo vyrai. Tuo tarpu jaunesni genties nariai ir moterys likdavo stovykloje ir užsiimdavo mažiau rizikinga veikla – rinkdavo uogas, vaisius, daržoves ar žvejodavo.
Verslas prasidėjo, kai genties nariams reikėdavo apsikeisti savo turimais ištekliais. Vieni turėjo mėsos, kiti uogų, vaisių, daržovių. Kartais mainai vykdavo ir tarp skirtingų genčių.
Atsiradus žemdirbystei ir pirmosioms civilizacijoms pagrindiniu turtu tapo žemė. Žmonės jau buvo supratę, kad žemdirbystė yra daug lengvesnis būdas prasimaitinti negu medžioklė. Be to, žmonių intensyviai medžiojamų gyvūnų skaičius augant gyvenvietėms mažėdavo – jų mėsos nevisada užtekdavo.
Didžioji dalis žmonių tapo sėsliai gyvenančiais žemdirbiais. Tuomet atsirado pirmosios didesnės gyvenvietės, miestai. Žemdirbyste užsiimantys žmonės tapo pirmaisiais stambiais verslininkais. Jie turėjo didelį kiekį kitiems žmonėms reikalingo maisto, kurį galėjo išmainyti į jiems reikalingus daiktus. Mainų objektai buvo vergai, darbo ir medžioklės įrankiai, baldai, papuošalai ar rūbai.
Kartu su pirmaisiais miestais atsirado ir pirmoji valiuta. Pernelyg dažnai kildavo konfliktai dėl mainomų daiktų vertės. Pirmiausia simboliai buvo susieti su konkrečia populiaria preke, pavyzdžiui, maišu grūdų, vėliau mainams buvo pradėti naudoti taurieji metalai. Tuomet atsivėre kelias prekiauti su kitais miestais, kitomis civilizacijomis.
Galingiausi, turtingiausi ir įtakingiausi tų laikų žmonės buvo pirkliai. Jie gabendavo prekes iš vienų miestų į kitus ir parduodavo už didesnę kainą. Prabangius automobilius jiems atstojo kupranugariai, arkliai ir vežimai. Biuro baldus ir gerą vaizdą pro langą – didelės palapinės, darbuotojus – iki dantų ginkluoti padejėjai.
Viduramžiais Europoje verslas pirmiausia buvo susijusęs su apsauga, mokesčiais ir ryšiais. Norėdamas nugabenti prekes į kitą miestą ar valstybę turėjai susimokėti už teisę keliauti vietos hercogams, kunigaikščiams, karaliams ar kitiems tų laikų valdančiajam sluoksniui priklaususiems žmonėms. Jie valdė žemes, bei vandens ir jūrų kelius. Be jų nuolankaus prašymo ir nemažo mokesčio pro jų žemes saugiai nenukeliausi. Tais laikais vyravo taisyklės, kuriomis šiandien vadovaujasi nebent tik Afrikos diktatoriai ar šiuolaikinių nusikalstamų grupuočių nariai.
Prisiminkime jaunos, bet labai įtakingos valstybės – JAV istoriją. Tikriausiai nors kartą esate matę vesterną. Šiuose filmuose pagražintai atspindimas Jungtinių Amerikos Valstijų laikotarpis, kai neaprėpiamuose plotuose karaliavo kaubojai. Kaip gi verslą įsivaizdavo kaubojai? Remiantis išlikusiais šaltiniais jų prieš kelis šimtus metų sandėriai vyko tvarkingiau, bet vis dar nevengiant panaudoti ginklų. Labiau nei biuro baldai, verslą pradedančiam žmogui prerijose buvo reikalingas revolveris.
Kaip manote, koks šiandien reikalingiausias verslininkui daiktas? Ar tai kompiuteris, automobilis ar planavimo lenta?