Antrasis pasaulinis karas pakirpo dizainerių kūrybos sparnus. Amerikoje nesustojo industrinių susivienijimų, dizainerių veikla, tačiau didžiosioms futuristinėms ateities idėjoms nebuvo lemta materializuotis. Antrojo pasaulinio karo metais Amerika investavo net 40 procentų visos ekonomikos naujoms medžiagoms bei technologijoms į chemijos ir elektronikos pramonės plėtojimą. Ypač daug dėmesio buvo skiriama buitinės paskirties daiktų, tokių kaip minkšti baldai ar spintos projektavimui ir gamybai.
Naują etapą Amerikos dizaine pradėjo Charlesas Eamesas, atstovaujantis vadinamajai antrajai dizainerių kartai. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Eamesas kartu su Eero Saarinenu pradėjo projektuoti baldus iš lenktinės faneros. Eamesas sukūrė kėdę, pritaikęs naują klijuotinės faneros štampavimo technologiją. Novatoriškas sprendimas buvo esminis perversmas kėdžių dizaine ir masinėje pramoninėje gamyboje.
Charleso ir Ray Eamesų kūryba labai pakoregavo, praplėtė baldų industrinės gamybos galimybes. Eamesas su žmona, naudodami naujas medžiagas, sukūrė visą seriją iš stiklo pluošto presuotų kevalinės formos kėdžių Hermano Millerio firmai. Jų kūryba radikaliai pakeitė XX amžiaus baldų dizainą, baldų projektavimo koncepciją, požiūrį į naujų technologijų, medžiagų panaudojimą baldų gamyboje ne tik Amerikoje, bet ir Europoje. Šia technologija buvo patobulinti net minkšti baldai, o tiksliau jų atraminės konstrukcijos. Minėtų dizainerių kūryba suvaidino svarbų vaidmenį, keičiant visuomenės supratimą apie modernųjį dizainą. Amerikos dizainas, susiformavęs vartotojiškos visuomenės terpėje, sukūrė XX amžiaus masinės produkcijos ikonografiją, kuri iki šiol gyvuoja pasaulio kasdienėje materialioje kultūroje.
Antrasis pasaulinis karas sukrėtė pasaulį, sugriovė ekonomiką, militarizavo pramonę, pažeidė moralines, etines normas, o svarbiausia, pasaulį ilgus dešimtmečius padalijo į konfrontuojančias Vakarų ir Rytų stovyklas. Išryškėjusios skirtingos ideologijos nulėmė ne tik skirtingą visuomenės socialinę struktūrą, tad net ir kultūros, meno, dizaino raida pasuko skirtingomis kryptimis. Rytų Europos šalys, patekusios į socialistinio lagerio zoną, ekonomiškai ir ideologiškai tapo priklausomos nuo Sovietų Sąjungos. Įsigaliojus autoritarinei ekonominei sistemai, buvo apribota savarankiška iniciatyva, kuri pristabdė kūrybišką dizaino raidą. Vakarų Europai pakilti padėjo Amerikos vyriausybės priimtas ekonominės pagalbos Marshallo planas. Amerika norėjo susigrąžinti karo metais prarastą Europos rinką savo prekėms.
Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu visa pramonė, gamybos technologijos, chemijos, inžinerijos mokslai buvo nukreipti karo reikmėms. Dauguma įmonių dirbo karinės technikos srityje. Paspartėjo chemijos, elektronikos mokslų raida, atsirado naujų medžiagų, pažengta ir plastiko, aliuminio, kitų lengvųjų metalų bei medžiagų gamyboje. Sukaupta pažangioji patirtis karo pramonėje buvo perorientuota, pritaikyta naujiems visuomenės poreikiams. Visi naujieji atradimai pasitarnavo ir baldų gamyboje. Net paprasčiausios spintos tapo inovatyvių permainų pavyzdžiais. Pirmasis pokario dešimtmetis išsiskyrė ekonomikos, socialinių struktūrų atstatymo darbais. Pokario metais visos žmonių kūrybinės jėgos pirmiausia buvo nukreiptos ekonominiam pagrindui atkurti. Atslūgus karo metų įtampai, kasdienis gyvenimas įgavo demokratinių bruožų, kurie padėjo pamatus populiariai kultūrai. Iki septintojo dešimtmečio pabaigos gamyboje išliko įsitvirtinę fordizmo principai, susiformavę amžiaus pradžioje Fordo automobilių pramonėje. Kurį laiką pasaulio dizainas rėmėsi Amerikos dizainerių sukaupta patirtimi, aerodinaminių formų estetika.
Europoje kūrėsi nacionalinės dizaino asociacijos, vienijančios gamintojus ir projektuotojus. Dizaineriai ėmėsi organizuoti seminarus, aptarti susidariusią ekonominę situaciją, kūrybines problemas, dizainerių rengimo būtinybę. Europai ekonomiškai stiprėjant, dizainerių dėmesys sutelkiamas į pramoninės gamybos atnaujinimą, mokslinę analizę, gaminamos produkcijos sisteminimą. Mokslininko ir dizainerio kūrybinis bendradarbiavimas buvo vertinamas pozityviai, kaip užtikrinantis pramoninei gamybai sėkmę, ateities perspektyvą. Septintajame dešimtmetyje gamybos mechaninį procesą pakeitė elektronika - prasidėjo elektronikos amžius, pakeitęs ne tik gamybos technologiją, bet ir kultūrinį gyvenimą, meną.