Su baldų taisymo būtinybe susiduriame gal ir ne kasdien, bet kai jau ji kyla, dažnai sutrikę nežinome, ko griebtis: ar bandyti sulūžusį baldą taisyti patiems, ar ieškoti profesionalų? Juk geri baldai – tikra vertybė.
Baldų taisymas paprastai būna dviejų rūšių – kapitalinis ir paviršinis. Šis iš principo yra paties savininko jėgoms. Kapitalinis taisymas – jau daug rimtesnis darbas. Pirmiausia dėl to, kad reikia specialių įrankių, o jų turi tik specializuotos dirbtuvės.
Dažniausiai pasitaikantys kapitalinio baldų taisymo tipai – restauravimas ir apmušalų keitimas. Ir vienas, ir kitas reikalauja gana daug laiko ir dar daugiau pinigų. Užtat dizaino pasirinkimo galimybės šiais laikais neribotos.
Viena pagrindinių medžiagų, naudojamų gaminant daugumą baldų, yra fanera. Tai viena nedaugelio universalių medžiagų, kurią galima naudoti bet kur ir kaip tik reikia. Dėl to jau daugiau kaip dvi dešimtis metų fanera neturi konkurentų medienos medžiagų rinkoje. Deja, jai nestinga trūkumų. Todėl dažniausiai būtinybė taisyti vieną ar kitą baldą iš tiesų yra būtinybė taisyti iš faneros pagamintas jo detales.
O dažniausia faneros „liga“ – vadinamųjų pūslių atsiradimas, t.y. paprasčiausia deformacija. Dėl to kalti klijai, kuriais padengiama fanera: dėl šilumos poveikio jie suminkštėja, ima irti.
Kiek rečiau pasitaikantys faneros defektai susiję su jos trūkumais, atsiradusiais gamybos procese, taip pat įtrūkimais ir pradeginimais. Geriausias „vaistas“ tokiu atveju – paprasčiausias lopas. Labai smulkiems defektams užtaisyti kartais pakanka ir klijų – tik reikia žinoti, kokios rūšies naudoti, tad bent jau be profesionalo konsultacijos.
Galim alternatyva klijams – statybinės putos. Tačiau tokiu atveju putomis sutaisytą vietą teks nudažyti.
Dauguma save gerbiančių baldų dirbtuvių šiais laikais apsirūpinusios moderniausia įranga ir gali atlikti pilną baldų diagnostiką. Tai leidžia nustatyti visus baldo defektus, atsiradusius jį eksploatuojant. O savininkui leidžia lengviau apsispręsti, verta leisti pinigus baldo taisymui, ar naudingiau nusipirkti naują.
Diagnostika yra bene vienintelis patikimas būdas nustatyti ir ar baldams reikalingas kapitalinis taisymas. Bėda tik, jog tokios sistemos yra kol kas dar naujovė – ir palyginti brangi, – tad ir paslaugos kaina gana didelė. Tačiau praeis šiek tiek laiko, ir baldų diagnostika būtinai taps prieinama ir vidutiniam vartotojui.
Baldų taisymas paprastai būna dviejų rūšių – kapitalinis ir paviršinis. Šis iš principo yra paties savininko jėgoms. Kapitalinis taisymas – jau daug rimtesnis darbas. Pirmiausia dėl to, kad reikia specialių įrankių, o jų turi tik specializuotos dirbtuvės.
Dažniausiai pasitaikantys kapitalinio baldų taisymo tipai – restauravimas ir apmušalų keitimas. Ir vienas, ir kitas reikalauja gana daug laiko ir dar daugiau pinigų. Užtat dizaino pasirinkimo galimybės šiais laikais neribotos.
Viena pagrindinių medžiagų, naudojamų gaminant daugumą baldų, yra fanera. Tai viena nedaugelio universalių medžiagų, kurią galima naudoti bet kur ir kaip tik reikia. Dėl to jau daugiau kaip dvi dešimtis metų fanera neturi konkurentų medienos medžiagų rinkoje. Deja, jai nestinga trūkumų. Todėl dažniausiai būtinybė taisyti vieną ar kitą baldą iš tiesų yra būtinybė taisyti iš faneros pagamintas jo detales.
O dažniausia faneros „liga“ – vadinamųjų pūslių atsiradimas, t.y. paprasčiausia deformacija. Dėl to kalti klijai, kuriais padengiama fanera: dėl šilumos poveikio jie suminkštėja, ima irti.
Kiek rečiau pasitaikantys faneros defektai susiję su jos trūkumais, atsiradusiais gamybos procese, taip pat įtrūkimais ir pradeginimais. Geriausias „vaistas“ tokiu atveju – paprasčiausias lopas. Labai smulkiems defektams užtaisyti kartais pakanka ir klijų – tik reikia žinoti, kokios rūšies naudoti, tad bent jau be profesionalo konsultacijos.
Galim alternatyva klijams – statybinės putos. Tačiau tokiu atveju putomis sutaisytą vietą teks nudažyti.
Dauguma save gerbiančių baldų dirbtuvių šiais laikais apsirūpinusios moderniausia įranga ir gali atlikti pilną baldų diagnostiką. Tai leidžia nustatyti visus baldo defektus, atsiradusius jį eksploatuojant. O savininkui leidžia lengviau apsispręsti, verta leisti pinigus baldo taisymui, ar naudingiau nusipirkti naują.
Diagnostika yra bene vienintelis patikimas būdas nustatyti ir ar baldams reikalingas kapitalinis taisymas. Bėda tik, jog tokios sistemos yra kol kas dar naujovė – ir palyginti brangi, – tad ir paslaugos kaina gana didelė. Tačiau praeis šiek tiek laiko, ir baldų diagnostika būtinai taps prieinama ir vidutiniam vartotojui.